Vilniečių kalbos ypatybės
Vilnietiški kirčiuoti balsiai ir dvigarsiai: ilgi ir pusilgiai Vilnietiški nekirčiuoti balsiai: trumpi ir pusilgiai Vilnietiški dvibalsiai: kaip balsiai Vilnietiškas kirčiavimas: kamiene
ten anksčiau buvo tuščia kalniukai me medžiai jo o dabar tai tengi vien kotedžų privaryta bet aišku gal dar ir gražiau nes kai medinis stovi griuvena medinė ir pastato gražų tai vis tiek gražiau būna tas pats užupis vat jau dabar jeigu šnekat užupis tai mūsų jaunystės laikais tai jisai buvo žiaurus rajonas aš pati kai gyvenau aš per užupį nevaikščiodavau vakarais namo.
nu oficialiai mama tai yra gimus ne vilniuje nes gimimo vieta jos ne vilnius tėčio yra vilnius o mamos yra ne vilniuj jie bėgo nuo vežimo.
pradžioj nebuvo tilto mindaugo tai buvo sudėtingiau pavyzdžiui su miestu susisiekt bet man atrodo po pirmo kurso pastatė tą tiltą ir visiškai susisiekimas tu žinai kad per dvidešim minučių pėsčiom tu būsi miesto centre.
pats vilniaus miestas man labai ir patiko ir patinka ir tikiuos kad patiks net ir tas mažai mėgiamas naujininkų rajonas dabar seniau buvo vienas nuostabiausių rajonų darbininkų tvarkos besilaikančių ri ritmą turinčių žmonių rajonas.
žinau kad mano mano ta bobutė jau numirus tai žinau kad eee jinai prieš karą tenai kažkokius tai vedė rankdarbių būrelius labai gražiai darydavo visokius rankdarbius tai paskiau kiek atsimenu kiek pasakojo tai turėjo visą daug daug ten visokių ir patalynių ir ir visokių staltiesių ir viską tai po truputį nešdavo į kažkokius aplinkinius kaimus ir ir mainė į duoną ir lašinius.
mane džiugina tai daugiau senamiestis nedidukai jie tokie yra jaukūs namai turi savo veidą pavyzdžiui eee žvėrynas jis dar turi tokį savo veidą nors vėl irgi pri prisprausta jau yra į tų prie tų senukų visų senų namų yra daug naujų ir modernėja sakykim bet tuo pačiu nebeturi savo veido vadinkim.
aš turiu tokią nuomonę ir nežinau ir nemanau kad tai yra objektyvu bet tam tam tik tam tikrą aš turiu eee reiškia įspūdį apie kitus rajonus kad nu nemanau kad naujininkai yra saugus rajonas ar ten savanorių prospekto apylinkės nemanau kad labai saugus rajonas yra sakykim karoliniškės ar šeškinė nu į ki į kitą pusę žiūrint manau kad antakalnis pakankamai saugus rajonas bet kita vertus žinau tokių atvejų ir ten pak pakankamai nukentėjusių žmonių tarkim irgi.
pavilnys yra dabar manau ateitis vilniaus gyventojų kaip ir kaip ir žodžiu kituose Europos miestuose labiau tai yra šiek tiek daugiau kilometrų nuo centro nuosavas namas mažiukas sklypukas visi suskirstyti turi ir ir laimingai gyvena.
kieme mes turėjom rusų vaikų darželį tiesiog priešais mūsų namą buvo kuriame irgi daug karininkų vaikų ir visokių ten matydavosi kaip kareiviai dažo tvarko ten tas smėlio dėžes įruošinėja nu beveik viską kareiviai tenai darydavo visada.
man tai irgi blogiausia tas kada senamiestyje pavyzdžiui tie visi vitrinų iškalimai tenai granitais apkalimai durų į plastikines pakeitimai ten na aišku turi keistis ir tas senamiestis netgi nu jis vis jis nuo pat viduramžių ir keičiasi lygiai taip pat keitėsi ir aštuonioliktam ir devynioliktam ir ir visais amžiais bet kada prasideda va tokie va tai lyg galėtumėm būt protingesni truputėlį.
atsimenu labai kaip kotrynos bažnyčioj buvo grūdų sandėlys o aš mokiaus salomeikoj salomeika buvo senam vienuolyne čia kotry ir jungėsi ir ten buvo palėpės reiškia viena su kita jungėsi ir mes žinoma aš tokia zdraica buvau kažkada tai tai užlipdavom kopėčiom į viršų į tas palėpes ten radom kažkokias dureles atkrapštėm.
tėvai abudu nuo kažkur tai nuo aštuoniolikos metų jie vilniuj abudu ir vienas ir kitas atvažiavo jie kaip iš pradžių susipažino apsivedė tėvas gavo butą giedraičių jau gatvėj baigė šitą konservatoriją tuometinę ir ir ir ir dirbo.
geras labai susisiekimas ten kaip ir sode gyveni ten atskirai nuo miesto aplinkui miškai ten yra o iki troleibuso stotelės nueit yra dešim minučių tai kaip ir gyveni ne mieste atrodo vat geras rajonas bet vat tokiu viešu transportu yra va netoli.
nuo zakopanės į pietus prasideda karpatai ir toliau karpatai perauga į balkanus ir ten per kalnus perlipti niekas visi tingėdavo užtat vaikščiodavo per lietuvą ir lenkiją tai čia visą laiką buvo visų karų kryžkelė tai buvo tas pasienio miestas pasienio punktas per kurį visi vaikščiojo žmogus į įžiūrintis mieste matantis tokius dalykus turintis pakankamai išlavintą sakysim žvilgsnį pamatyti apskritai kažką mieste tai jisai tuos dalykus labai nesunkiai tai krenta į akis.
jeigu lyginant vilniečius ir kauniečius tai natūralu jie skiriasi ir labai smarkiai bet kodėl jie skiriasi ar čia miestas tai lemia ar čia kažkokie tai didesni dalykai socialiniai sunku pasakyti.
čia sėlius darė sėliais atplaukdavo rąstai juos ten buvo tokios grandinės tom grandinėm pririša rąstą ir jį užtraukia siaurute gatvele ir pjuvenų buvo didžiuliai kalnai ta lentpjūvė buvo įsispraudus tarp deržinskio gatvės vėliau jau nežinau kas toj vietoj ten dar buvo prieš ck garažus o o o o į į į į į ją žiūrint dabar nuo mūsų į dešinę tai buvo kapinės apie kurias dabar nieks nešneka niekam nebeįdomu todėl kad jas sunaikino.