VILNIEČIAI APIE...
Tai jo jo, jūs ten tiesiai prieš langus ten kur dabar tokie fontanėliai ten šmirkčioja tokie, tai ten anksčiau buvo nu tokie, nu ką aš žinau, tokie parkeliai, tai ten futbolą žaisdavom [...] dabar ten, kur tokie irgi suoliukai yra, ten lauko kavinukė, tai žiemą nešdavom pildavom vandenį ir po to ten ledo ritulį žaisdavom. Arba prie Gedimino kalno, papėdėj, ten irgi tokie kalniukai, ten čiuožinėjimai visokie.
Nu pasikeitęs, aišku, visi tai čia labai džiaugiasi, kad tas senamiestis taip dabar naujėja, bet man, pavyzdžiui, kai aš tą Užupį prisimenu tokį visai kitokį, tokį apsilupinėjusiom sienom, tai man kažkaip man anas buvo mielesnis ir aš atsimenu ir tą va, žiema, toksai dūmo kvapas, bet man kažkaip tai vat tas senas Vilnius vis dėlto man kažkaip tai labiau prie širdies, iš viso man dabar tas senamiesčio atnaujinimas tai dabar labai panašu į visą Europą, viskas iščiustyta ir nėra tokio kažkokio tikrai išskirtinumo ir savitumo.
Pirmas jų būstas buvo Pilies gatvėj, kai jie papasakojo, kad ten nebuvo nei vandens, nei elektros ir čia buvo žiaurus rajonas ir iš čia reikėjo kraustytis, tai mes žiūrim ir sakom, kaip iš Pilies gatvės reikėjo kraustytis?
Iki pirmos klasės aš gyvenau Garelio gatvėj, senamiesty, dabar Dominikonų. [...] Atsimenu Bačką – vyninė tokia, Bačka vadino, priešais mūsų bromą kaip tik buvo, ten iš pasakojimo, aišku, aš žinau, kad ten visi poetai ir rašytojai rinkdavosi, bet tą vaizdelį aš tenais atsimenu, matydavau. Dabar ten antikvaras, man atrodo, ar kas ten yra įsikūrę toj vietoj. Atsimenu gastronomą čia Vokiečių gatvėj vienas buvo, paskui buvo kur pieną pardavinėjo, čia kur paveikslai, atsimenu, ten mane mama nusiųsdavo parsinešt kokios grietinės ten vaiką. Nu ką aš atsimenu, čia šitam skverely Garelio ar Stiklių, čia kur paveikslų, čia su rogutėm važinėjomės nuo kalniuko.
Tenais Odminių dabar gatvė, ar kokia, aš nežinau, tenais yra sodelis, tai tenais, tam sode, rinkdavom šampinjonus grybus. Sakė, šampinjonai ten nors ten jie tokie ar tokie, aš nežinau, bet pats esu rinkęs, vat kas man keista. Kai pasakau kam, tai ne visi ir tiki, kad kaip tai mieste galima buvo rinkti, nu, mažiau žmonių buvo dar.