VILNIEČIAI APIE...
Man patinka, kad Vilnius yra ramus kamerinis miestas, bet vėlgi svarbu su kuo lygint, jeigu tu lygini su didmiesčiais, kurie milijoniniai ar ten arti milijono, kuriuose gyventojų tankis labai didelis, jis būtent gražus tuo, kad jisai yra šiek tiek provincialus.
O kai atvažiuoji į Vilnių, tai būna baisu tas įvažiavimas į stotį toksai, visus šokiruoja, o paskui Vilnius man pats tai labai gražus, tas Senamiestis. Tai šiaip, kai lyginu, tai man Vilnius niekuo nenusileidžia Europos kitiems miestams.
Vilnius man yra gražus, labai žavus, labai žalias. [...] Aš manau, kad jis toks savo vietoj. Kaip Lietuva yra tokia labai nedidukė, provinciali valstybė, reiškia, taip ir mes esam nu kaip tos provincijos didžiausias miestas. Nu kaip kokios Vokietijos vidutinis miestas ten koks nors, nežinau, ten Marburgas ar dar koks nors.
Yra kažkoks kažkoks labai gilus, labai senas, labai įmantrus toks nepažįstamas man Vilnius ir galima čia tik džiaugtis tuo, kad jis egzistuoja be manęs, manęs nebūtų, jis ten gyvena ir jis vystosi pats, jis pragyvena ten savo kažkokią amžių amžiaus istoriją ir gyvenimą.
Na nežinau, man, pavyzdžiui, per centrą yra tikrai malonu važiuot, matyt tuos naujus mūsų tuos dabar jau, sakykim, ale dangoraižius, tas naujas kavines, viską. Nu tikrai Vilnius atsigavęs.