VILNIEČIAI APIE...
Nu man atrodo, kad jie tokie laisvesni negu kur kitur. Man atrodo netgi, nu sakyčiau, vilniečių ir apranga yra kažkokia tokia daugiau, gal sakyt, madingesnė tokia labiau. [...] Labiau pasiekę ir turintys savo nuomonę, ne tokie užsidarę, jie man atrodo laisvesni, vilniečiai. Nu tikrai, tikrai, jeigu žmogus, kuris neseniai Vilniuj gyvena, man atrodo, jisai yra kitoks. Paskiau, aišku, tas žmogus gali apsitrinti čia toj aplinkoj ir žiūrint su kuo jisai bendrauja ir ką, bet šiaip tai vilniečiai, man jie tokie ir netgi kalba jų kitokia yra, kažkokie jie.
Jeigu tu būdamas ten trečios ar ketvirtos kartos Vilniaus gyventojas elgiesi miesto atžvilgiu kaip kenkėjas, kaip parazitas, nu tai koks tu po velniais vilnietis, nu tu esi miesto kenkėjas, nesvarbu, kad tu čia gimei, nesvarbu, kad tavo tėvai ir proseneliai čia gimę, bet tu pats kaip miestelėnas tuo miestu nesirūpini, vadinas.
Tipiškas vilnietis? Nu nežinau, jie visi labai pasakoja apie savo vaikystę, kaip jie augo tarp blokų, tarp bombaubėžaščių šitų ten visokių, ten žaidė ant betono. Bombaubėžaščiai čia tas, kur tarybiniais laikais pastatytos tos nuo bombų ten, kaip jie vadinasi, ten nuo atakų. [...] Tai čia nuo senų senų ten karo laikų pastatyta tokių ir šiaip yra jų, žinokit, stovi miestuose va tuose tankesniuose rajonuose, Fabijoniškėse, dar kažkur yra tokių slėptuvių, tai va tai jie po bombaubėžaščius.
Nu žinot, kaunietis sakytų tipiškas vilnietis yra rusas, nes jų manymu visi Vilniuj šneka rusiškai, nes iš tiesų nu tos kalbos gali daugiau išgirst negu, sakysim, Kaune.
Bet žiūrint į veidą aš jau žinojau, kokia kalba reikia į žmogų kreiptis, čia nebuvo problema, aš atspėdavau, netgi galėjau lažintis su draugėm, kad atseit va šitas žmogus yra rusas, o tas yra žydas, tas yra lenkas, va tas lenkas, tas baltarusas: iš kur tu žinai, sako, kaip tu atspėji? Aš prieidavau ir kreipiausi ir iš karto gaudavau atsakymą būtent taip, o ne kitaip, nu dabar sudėtingiau, dabar kažkaip genotipas labai susimaišė žmonių.
Aš kartais, kai noriu tokius, kaip čia pasakyt, tautiškai labai nusiteikusius žmones paerzint, tai sakau: nu tai jūs nevaizduokit, lietuvių Vilniuj visą laiką buvo keletas. Ir kai noriu dar labiau paerzint, sakau: vat susikraustė visi lietuviai ir sugadino viską.
O tipiškas vilnietis, nu aš taip įsivaizduočiau, kad jisai gal toks truputėlį, reiškia, snobiškas, jis ten stengiasi madingai rengtis, jis turi ten dizaineriškai storus juodo plastiko akinukus, jisai ten yra persiėmęs ten visom didmiesčių madom kaip ekologiški produktai [...] turi ten iPodą kokį nors, klausos tik tą muziką, kurios, reiškia, išleido grupė, kurios dar nieks nežino, ir kai tik ta grupė pagroja per radij, jis jos nustoja klausytis, nes tai yra uncool jau. Tai vat toks truputėlį kitaip sugedęs žmogus negu tas tipiškas provincialas. Bet nu aš manau, kad tai gal toks skirtumas būtų, kad jis gal šiek tiek atviresnis ir mažiau agresyvus, reiškia, saugesnis besijaučiąs. Nu vien dėl to, kad jis gyvena pačiam įvykių centre, bent jau Lietuvos prasme, tai jam nėra dėl ko jaustis nepilnavertiškam.
Aš manau, kad šiaip, pavyzdžiui, atvažiavę iš kitų miestų jie turi daugiau ambicijų, nes jie mano, kad jie turi kažkam kažką įrodyti, kad aš esu toks pat ten geras kaip tas vilnietis ir užtat čia jisai plėšysis, o vilniečiui yra viskas labai kažkaip ramu, natūralu, paprasta, kad nu jis niekam nieko neturi įrodinėti.